Ar buvai kada žiemą miške? Kai šakas vien sidabras nukloja, Miškas kvepia tik švenčių dvasia, Ta didinga tyla, ir laikas sustoja... Saugok žiemą, akimirką tą, Kai šerkšnu pasidengia šakelės, Ir žvėrelių, ir paukščių tyla Tarsi šnabžda: artėja Kalėdos.... Čia žiemos karalienės dvasia, Ir kerai jos – apsvaigsta kiekvienas. Tad pabūkit ir jūs su žiema, Kad pajustumėt – esat ne vienas!