Vilniečio tapytojo Gabrieliaus apsilankymas Papyvesyje 3

Reikia užbaigti mano pradėtą pasakojimą apie Katinų „Papyvesio“ kaimo turizmo sodyboje su draugais apsilankiusio vilniečio tapytojo Gabrieliaus M. patirtus nuotykius. Vertėtų pasakyti visą tiesą: šio vizito slėnyje esančioje sodyboje metu Gabrielius vis bandė prasiblaškyti, vis bandė pabėgti nuo slogių minčių, esančių jo galvoje. Tačiau po to, kai su draugais paleistas skristi dronas netikėtai patyrė avariją, buvo apgadintas, visa ta minčių tamsuma palengva vėl grįžo jam atgalio. Juk po šito smagaus apsilankymo svetingoje, nyciečiams Katinams priklausančioje kaimo turizmo sodyboje, Gabrieliui ir vėl teks traukti keliu į Vilnių, savo namų link, o ten jis įsijungs savo namų kompiuterį, patikrins naujienas internete ir ten, greta patalpintų savo paties piešinių, galbūt ir vėl turbūt aptiks vieno žilo ciniko, kuris save laiko irgi menininku, parašytas patyčias. O tas gi žilius dabar nuolat tik ir tyčiojasi iš jo – pliekia aštrią kaip peilis kritiką ne tik apie jo piešinius, bet net ir apie jo gyvenimo būdą bei valgomą maistą. Pastebėjęs, kad svečio Gabrieliaus veidas vėl kažko paskendo niūrume, bei naudodamasis proga, kad ne kasdien žymūs tapytojai atvažiuoja Papyvesin, prižiūrėtojas Raudonakis Lakišius pakvietė tą Gabrielių darsyk vėl užsukti į sodybos pirmosios trobos virtuvę, dviese pasikalbėt, kol vilniečio draugai sukiojasi palei savo mašiną ir tikrina, kokius gedimus patyrė jų vargšas dronas. Virtuvėje, prie karštos kavos puodelių ir pateikto ant stalo gardaus plokštainio, svečias ir pasipasakojo prižiūrėtojui, kokie dalykai dabar slegia jo širdį. Na, o Raudonakis Lakišius patarė Gabrieliui per daug nesinervinti dėl tokios jo gaunamos negatyvių emocijų porcijos ir visad prisiminti gyvenime esantį ir Karmos dėsnį: tam, kuris gyvenime kitam kenkia, viskas gali atsisukti ir prieš jį patį. Galiausiai, dėkinga vilniečių trijulė sėdo į savo automobilį ir vėl išdūmė į savo namų pusę. 2020 m. gegužės 17 d.