Vienaturčio mokykliniai prisiminimai iš Bakšėnų pradinės mokyklos lankymo metų 7

Seni mano prisiminimai iš to praeities meto, kada aš dar tebuvau mažas mokinukas ir lankiau Bakšėnų kaimo pradinę mokyklą. Prisipažinsiu – nuo pat pačių pirmųjų mano mokymosi toje kaimo pradinėje mokyklėlėje dienų man ypatingai labai sunkiai sekėsi matematikos mokslas. Ir kuo dariausi vis labiau vyresnis, kai kėliausi vis į aukštesnę klasę, tuo man tuo pačiu ir tas matematikos mokymosi kursas tapo vis labiau sudėtingesnis, painesnis, varginantis. Ypač man tie vargai pasireiškė kažkur trečioje ar ketvirtoje klasėje, kai teko pradėt mokytis per pamokas ir visokias trupmenas, liekanas ir lygtis. Lyg tol visas tris klases dar vis stropiai, gerai mokęsis, berods jau ketvirtoje klasėje būdamas pradėjau po truputį „morališkai gesti“, nes pradėjau imti blogą pavyzdį iš kitų, klasėje žymiai prasčiau besimokančių vaikų, tad ir pats namų darbų ėmiau kai kada specialiai vengti ruošimo, taigi tuo pačiu padaugėjo ir atvejų, kai aš būdavau paliekamas po pamokų sėdėt vienui vienas klasėje ir spręsti griežtos mokytojos man užduotas matematines užduotis, kai visi kiti mokiniai jau buvo iškurnėję namo. O kai gaudavau blogą pažymį iš kurio nors dalyko, tai paskui dar ir namo, į savo kaimą būdavo kiek baugoka grįžti, nes mano mama labai spaudė vis mane, kad gerai mokyčiausi ir būdavo nepatenkinta dėl mano gaunamų retkarčiais dvejetų. Eidavau aš tada tuo lauko keliuku namo, sustodavau paspoksoti į gale javų lauko stovinčius tris elektros stulpus ir vis spėliodavau, ar labai bars namie mane dėl to pažymio...