Vienaturčio mokykliniai prisiminimai iš Bakšėnų pradinės mokyklos lankymo metų 41

Seni mano prisiminimai iš to praeities meto, kada aš dar tebuvau mažas mokinukas ir lankiau Bakšėnų kaimo pradinę mokyklą. O dabar bus mano pasakojimas apie tai, kokia buvo ta pati rugsėjo pirmoji, kuomet aš pradėjau savo ketvirtuosius mokymosi metus Bakšėnų pradinėje mokykloje. Visa tai įvyko 1994 metų rugsėjo mėnesį. Miglotai, bet vis dar kažkiek pamenu šitą dieną. Tuomet aš toje mažytėje kaimo mokyklėlėje jau buvo tapęs ketvirtoku, pačiu vyriausiu iš visų mokinių. Bet ir nebuvau vienintelis ketvirtokas mūsų visų bendrame mokinių kabinete – buvo dar ir vienas bakšėnietis berniukas, Šarka. Tą rugsėjo pirmosios dieną, kuri buvo rami ir saulėta, vėl rytą tradiciškai į mokyklą ėjau drauge su savo mama ir rankoje nešiausi jurginų puokštelę, skirtą mūsų mokytojai Stasei. Tik vos įžengęs pro duris į savo klasės kabinetą, aš išsyk net nustebau pamatęs, kiek mažai mokinių čia dabar yra belikę –išėjo buvę ketvirtokai, bet nebeliko net ir mano buvusio klasioko Kėselio – tas į ketvirtą klasę išėjo mokytis Salamiestyje. Bet užtat buvo čia atėję mokytis net trys pirmokai – Šimšimas, Ilona ir Diana. Tą dieną sėdėdamas su visais klasėje jaučiausi viduje tikrai ypatingai – juk dabar buvau pagaliau jau ketvirtokas, pradėjau jau paskutiniuosius savo mokymosi Bakšėnų mokykloje metus.