Vienaturčio mokykliniai prisiminimai iš Bakšėnų pradinės mokyklos lankymo metų 35

Seni mano prisiminimai iš to praeities meto, kada aš dar tebuvau mažas mokinukas ir lankiau Bakšėnų kaimo pradinę mokyklą. Šičia bus mano paties prisiminimas dar iš tų pačių pirmųjų mano dienų klasėje, kai tik vos buvau neseniai pradėjęs lankyti pirmą klasę Bakšėnų pradinėje mokykloje. Tai buvo 1991 metų rugsėjo mėnesį. Buvau aš dar visai naujas mokinukas ten, dar tik visai pradėjęs savo mokslus pirmoje klasėje, bet tuomet mane labiausiai domino tai, ne ką veikia mokiniai tarp mokyklos sienų, o kas vyksta lauke – prie pat mokyklos, visai greta. O ten man, kaip vaikui, tikrai be galo įdomūs dalykai lauke dėjosi – mat kažkieno buvo nutarta nuo pradinės mokyklos iki pat Bakšėnų daugiabučio pastato po žeme nutiesti požeminius geležinius vamzdynus, tam kad šaltuoju metų laikotarpiu šildant mokyklą tuo pačiu šilumos gautų ir tas daugiabutis. Nuo pat mokyklos rūsio patalpų per pievą buvo iškastas gilus griovys – tranšėja, ėjo jis į pietų pusę, po to suko į dešinę, kirto pagrindinį kelią, vedantį link mokyklos ir sustojo prie pat to daugiabučio pamatų. Pats savo akimis, iš klasės pro langą per pertraukas žiūrėdamas, mačiau, kaip visai čia pat, po mano langu buvo technikos išrauta su šaknimis jauna ir visai jau didelė liepaitė. Bet kitų medžių, laimei, per daug tai nekliudė, tik dar kelias jaunas egles abipus kelio, šalia to daugiabučio. Paskui jau buvo į griovį pakloti dideli metalo vamzdžiai, jie sujungti vienas prie kito, iš viršaus apdengti betono plokštėmis ir galiausiai viskas vėl buvo gražiai užkasta žemėmis. Ir visas šitas vamzdyno tiesimo darbas tada ten truko kažkur apie tris mėnesius laiko.