Vienaturčio mokykliniai prisiminimai iš Bakšėnų pradinės mokyklos lankymo metų 26

Seni mano prisiminimai iš to praeities meto, kada aš dar tebuvau mažas mokinukas ir lankiau Bakšėnų kaimo pradinę mokyklą. Dar buvo toks gan įdomus atvejis – tada buvo jau pats kovo mėnuo, prasidėjęs paskutinis, trečiasis mokslo metų trimestras ir kartu kalendorinio pavasario pradžia. Eidamas keliu į Bakšėnų pradinę mokyklą ir atgal, aš pakeliui visokių gan įdomių dalykų tada sau prisižiūrėdavau. O tada buvo 1995 metų kovo mėnesį, man mokantis ketvirtoje klasėje. Žiemos pačioje pabaigoje, baigiantis vasariui, aš ėjau į savo mokyklą ir mačiau, kad Bakšėnų kaimo teritorijos pradžioje, ties kaimo žemės ūkio bendrovės dirbtuvėmis, kitoje plento pusėje, pakelėje kažkas ėmė ir nupjovė čia augusį didelį beržą. Paskui, apie kovo mėnesio vidury, jau nutirpus sniegui, pastebėjau iki tada man dar niekad nematytą, gan įdomų dalyką – kad nors to medžio, beržo jau dabar ir nebėra, jis nupjautas, bet net ir dabar šito beržo kelmas visas ten net pasruvęs nuo iš šaknų tekančios sulos, tas kelmas visas šlapias ir dėl to traukia prie savęs tuntą skruzdėlių. Va, čia tada tai buvo man tikrai didelis atradimas – iki tol dar nebuvau žinojęs to, kad jeigu žiemos pabaigoje būna nupjaunamas beržas, paskui, pavasarį ir iš jo kelmo dar bėgs vis jo sula.