Vienaturčio mokykliniai prisiminimai iš Bakšėnų pradinės mokyklos lankymo metų 14

Seni mano prisiminimai iš to praeities meto, kada aš dar tebuvau mažas mokinukas ir lankiau Bakšėnų kaimo pradinę mokyklą. Nors gan miglotai, bet dar yra man kažkiek išlikę ir prisiminimai iš tos labai senos dienos Bakšėnų pradinėje mokykloje, kuomet ji buvo man pati paskutinė mokslo metų diena pirmoje klasėje. O tada buvo 1992 metų gegužės mėnesio gale. Atsimenu dar, kai tai buvo tikrai gan graži ir saulėta pavasario diena, pro klasės langus net gan kaitriai vidun plieskė saulė, tądien turėjo būti man ir kitiems pradinukams mokiniams jau pačios paskutinės mokymosi valandos, turėjom gražinti į mokyklą visus savo vadovėlius, padėkoti mokytojai už per visus metus su mumis turėtą darbą ir, galiausiai paaiškėjus, kas bus perkelti į kitą klasę, išeiti atostogauti į namus. Ar būsiu aš perkeltas į antrą klasę, tos žinios iš savo mokytojos Loretos taip pat su nekantrumu laukiau ir ją sutikau itin džiugiai. Per paskutinę, matematikos pamoką puikiai atlikau save pratybų sąsiuvinyje buvusią paskutinę užduotį, gavau penketą ir, visas pilnas džiaugimosi tuo, išėjau į koridorių ir prisėdau ant kėdės. Netrukus čia prie manęs priėjo du mokyklą jau baigią ketvirtokai, Arvydas ir Aušra, jie puolė tikslintis, klausti, ar aš tikrai buvau mokytojos perkeltas į kitą klasę. Pilnas džiugesio, jiems tada pasigyriau, kad jau visai gerai esu išmokęs skaityti ir rašyti, kad gerai pažįstu raides ir pats jiems parodžiau tame pratybų sąsiuvinyje savo gerai išspręstą užduotį...