Vienaturčio mokykliniai prisiminimai iš Bakšėnų pradinės mokyklos lankymo metų 13

Seni mano prisiminimai iš to praeities meto, kada aš dar tebuvau mažas mokinukas ir lankiau Bakšėnų kaimo pradinę mokyklą. Būnant pačioje pirmoje klasėje tuomet ir visai kitokios buvo mano paties patirtys. Ko gera keisčiausias dalykas man tada būdavo tikybos pamokos, kai drauge su ketvirtokais reikėdavo eiti į kitą kabinetą, pas antrokus ir trečiokus, kur atvažiavusi iš svetur mokytoja mus stropiai mokydavo žegnotis, maldos žodžių ir dar liepdavo nuo tikybos vadovėlio į sąsiuvinį perpiešti ten buvusias visokias, su Biblija susijusias iliustracijas. Nelabai patikdavo man tai daryti. Bet tai būdavo tik kartą per savaitę ar per dvi. Daugiausiai man būdavo darbo ir vargo per įprastines pamokas savajame kabinete, su mokytoja Loreta, mokantis dėlioti skiemenis ir skaityti bei mokytis ir rašyti, dailyraščio. Sunkiai man sekėsi išmokti skaityti. Atsimenu, buvo tada jau pats žiemos galas, 1992 metų vasario mėnuo, o mes, du pirmokai, jau mokėmės toliau iš antrosios elementoriaus pirmokams „Vyturėlis“ dalies, kur kartais tekdavo ne tik mokytis rašyti raides, bet dar ir piešti. Buvo tada padiktuota užduotis pagal kažkokį eilėraštuką apie žvirblį kamine šalia pačiam nupiešti namuose žvirblį. O kai padariau, ko buvau prašomas, vėliau kitą dieną per pamoką pradinėje mokykloje, mokytoja šį mano piešinuką apžiūrėjo ir net viešai visos klasės akivaizdoje už jį mane pagyrė. Nes tai tikrai neabejotinai buvo pats pirmas gyvenime mano sukurtas ir puikiai pavykęs mano piešinys.