Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 7

Šįkart mano paties senų, vaikystės laikų, su žurnalo „Genys“ numerio gavimu susijęs memuaras bus ne bet koks, o ypatingas – kalėdinis. Taip jau viskas anuomet sutapo, kad paskutinįjį, 1993 metų, gruodžio mėnesio žurnalo numerį ir gavau būtent pačių šv. Kalėdų vos ne išvakarėse. Buvo tada kaip tik Kūčių vakaras, lauke buvo jau visai tamsu. Ruošėmės visi netrukus sėsti valgyti šventinės vakarienės. Prieš tai, nuo ryto manojoje Bakšėnų kaimo pradinėje mokykloje vyko tradicinė Eglutės šventė, ten visi mes, mokiniai drauge su tėveliais laukėme ateinant Kalėdų Senio, o kai jis atėjo mokyklon, deklamavom jam eilėraščius, rengėm vaidinimą, o už tai sulaukėm ir atlygio – kiekvienam iš mokinių po puošnų maišelį su įvairiais saldumynais. Sėdėti papuoštame mokyklos koridoriuje, ant ilgo suolo, visų priekyje ir paties Senelio akivaizdoje – tai kartu buvo tikrai dar ir labai širdyje maloniai jaudinantis metas. Visokie anų laikų „Ulker“ firmos kremu pertepti sausainiai dar tą patį vakarą, po šventės, jau ir keliavo man tiesiai į skrandį. Sutemus mama man parnešė ir naują „Genį“. Net ir dabar pamenu, kaip ji tada sakė, kad per skubėjimą ta paštininkė neva buvo supainiojusi spaudą ir mums skirtus laikraščius, tarp kurių buvo ir minėtas žurnalas, įdėjo visai į ne mūsų pašto dėžutės skyrių, o mums buvo įdėta kaimynės spauda. Bet motina greitai „atitaisė netvarką“ ir namo parkeliavo būtent mūsų spauda. Istorijos – „Kandė balandė“, „Jūra yra sūri“, „Naujametinės gaudynės“ – tikrai man buvo ką skaityti tame naujajame žurnalo numeryje. O atsimenu tai dar vis net ir iki šių laikų dienų... 1993 m. gruodis