Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 59

Toliau dar tęsiu savo paties senų memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar man laikas papasakoti apie tai, koks kadaise buvo tas momentas, kada aš gavau 1998 metų gegužės mėnesio žurnalo „Genys“ numerį. O tai buvo tada kažkur apie gegužės mėnesio patį vidurį, vieną šiltą ir smagią pavasario popietę, kada į mūsų šeimos namus atėjusi paštininkė atnešė mano seneliams jų pensijas, o drauge – ir tą naująjį gegužės mėnesio „Genio“ numerį. Varčiau tą žurnalą, skaičiau ir jaučiausi tikrai ypatingai. Apskritai, visas anas tų metų gegužės mėnuo man asmeniškai buvo ypatingas ir džiuginantis – paštu man keliavo laimėti konkursuose prizai tiesiai iš „Genio“ redakcijos. Jau balandžio mėnesio pabaigoje į namus man atkeliavo pirmoji dovanėlė, o paskui – ir dar du prizai. Jaučiausi nerealiai! O kur dar ir žaidimai laisvalaikio metu su mano žaisliukais: lavinau savo paties fantaziją įsivaizduodamas ir žaisdamas Kupkinuko kovas su klastingaisiais Šabonkos rūsio velniais. Įkvėptas mokykloje nugirstų kalbų ir istorijų, aš tada ir sukūriau išgalvotą istoriją apie velnių pagrobtą mergaitę – Ingridą Kraštytę iš Kėžių kaimo. Savo sodyboje teritorijoje, ten šalia dviejų greta augančių beržų, kur buvo du nupjautų liepų kelmai ir iš jų želiančių atžalų kuokštas, su savo popieriniais žaisliukais taip vienas ir žaisdavau pastarąsias kautynes su rūsio gyventojais velniais – įsivaizduodavau, kad tiedu kelmai neva ir yra rūsys, kur buvo laikoma pagrobta mergaitė, o šalia jo, lauke, pievoje pastoviai ir mušasi su tais velniais Kupkinuko draugų būrys. Atmenu, net ir tą dieną, kai gavau „Genį“, jį nusinešiau prie anų beržų, pasidėjau ant žemės ir toliau vėl žaidžiau įsivaizduojamas kautynes, muštynes. A, ir dar tą patį gegužės mėnesį aš Kupiškio mieste pirkau savo pirmąjį, nuosavą kasetinį magnetofoną... 1998 m. gegužė