Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 52

Toliau vis dar tebetęsiu savo senų memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar papasakosiu, koks buvo kadaise tas momentas, kada aš gavau 1997 metų spalio mėnesio žurnalo „Genys“ numerį. Buvo tada jau spalio mėnuo – kuo pats tikriausias vidurys rudens meto. Visu pilnu tempu vyko įprasti mokykliniai, mokymosi reikalai. Šitą spalio mėnesio „Genio“ numerį gavau vieną tamsų ir niūrų rudens vakarą, kuomet mano motina iš pašto dėžutės namo parsinešė laikraščius, o ten prie jų buvo ir šis naujas „Genys“. Eilinį kartą ir vėl man buvo daug džiaugsmo tą žurnalą skaityti. Tomis dienomis galėjau pasidžiaugti ir dar tuo, kad aną animacinį serialą apie mažos mergaitės ir jos šeimos nuotykius negyvenamoje saloje rodo per televizorių jau popiet, tad tik grįžęs iš mokyklos dar galėdavau suspėti jį pasižiūrėti. Tačiau prie šito aš jau greta turėjau ir kitą gerą serialą – „favoritą“. Tai australų serialas jaunimui – „Neramioji gimnazija“ („Heartbreak high“). Praeitų metų rudenį jį atradau, paskui šį pavasarį jį truputį sekiau, o dabar jį ėmiau žiūrėti ištisai visas serijas. Šiame seriale labiausiai žavėjo du personažai – Drazikas ir Anita, jų visas santykių peripetijas nuo mokyklos suolo reikalų iki artimos draugystės tikrai ypač įdomu buvo man tada žiūrėti. Tad net kai mėnesio gale pas mus užsuko kelias dienas paviešėti giminaitė Audrutė, galėjau su šiuo serialu prieš ją pačią atvirai pasididžiuoti. Daviau jai pavartyti ir šį „Genio“ numerį. Atsimenu, kad giminaitė buvo tuomet itin sužavėta šio žurnalo informatyvumu, jo turiniu margumu ir taip pat tuo, kad „Genyje“ galima visada rasti tikrai naudingų visiems patarimų. 1997 m. spalis