Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 51

Toliau dar tęsiu savo senų memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar papasakosiu apie tai, koks kadaise buvo tas momentas, kada aš gavau 1997 metų rugsėjo mėnesio žurnalo „Genys“ numerį. Buvo tada rugsėjo mėnuo – jau ir vėl ruduo, o kartu su juo ir prasidėję nauji mokslo metai Salamiesčio mokykloje. Toje mokykloje aš dabar buvau jau septintokas. Pamenu, kad buvo širdyje nesmagu ir tikrai labai nesinorėjo iš po vasaros atostogų, pačią pirmąją mėnesio dieną vėl grįžti atgal į mokyklos suolą. Juoba dar ir dėl to, kad buvo tradicija Rugsėjo Pirmąją prieš pat žengiant į mokyklą, dar pirma užsukti ir į miestelio bažnyčią, o aš būtent tuo laiku taip norėjau dar likti namie ir nepraleisti savo mėgstamo animacinio serialo naujos serijos. Bet jei jau privaloma vykti, tai ir reikia! Septintoje klasėje man atsirado net du nauji mokomieji dalykai – biologija ir rusų kalba (taip be galo labai juokinga pradžioje buvo mokytis „abvgedeikos“). Na, o kas naujo namie? Taigi, vėl tie patys įprasti, rudeniniai dalykai: bulvių kasimas savo ūkyje. Tai buvo vieną niūrų ir apsiniaukusį, vėsų rugsėjo šeštadienį, kažkur apie mėnesio vidurį – visa šeima mes savajame sklype kasėme bulves. Ir dar būtent tą pačią dieną aš tada ir gavau rugsėjo mėnesio „Genio“ numerį, kai paplušėjęs bulvių lauke ir pavargęs, aš nusprendžiau nueiti link pašto dėžutės ir parsinešti namo laikraščius. Su jais namo tada parsinešiau ir naują „Genį“. Nuo žurnalo viršelio į mane, viliokiškai besišypsodama, žvelgė miela mergaitė, Kristina, o pačiame numeryje ir vėl radau tikrai įdomių aprašymų: ir apie kosmoso planetą Saturną, ir apie veterinariją bei lengvos ironijos kupiną testą ir daug naujų, tikrai smagių galvosūkių bei užduočių. 1997 m. rugsėjis