Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 50

Toliau vis dar tęsiu savo senų memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar laikas prisiminti tai, koks buvo tas momentas, kada kadaise aš gavau 1997 metų rugpjūčio mėnesio žurnalo „Genys“ numerį. Tuomet buvo laikas jau po Žolinės šventės, bet ir toliau dar vis buvo ta pati vasara, nors po truputį ir jau besibaigianti. Kadangi tuo pačiu mažėjo ir vasaros atostogų likusių dienų, nuotaika dėl to tiktai po truputį niūrėjo, nes tikrai nelaukiau artėjančio rudens ir ypač nelaukiau naujų mokslo metų mokykloje. O tas pastarasis vakaras, kuomet aš gavau rugpjūčio mėnesio „Genio“ numerį, buvo tikrai visai įsimintinas: gražus, ramus, šiltas, saulėtas, vakaruose saulutė po truputį jau artėjo link leidimosi, o mes, visa šeima, prie sodybos esančiame dirbamos žemės sklype su grėbliais tvarkėme iš po miežių kūlimo likusius jų šiaudus, juos krovėme į žaginius ir į kupečius. Metęs į šalį grėblį, nuėjau keliuku link pašto dėžutės, pasiimti spaudos ir ten – ką jūs manote – radau įdėtą ir naują „Genį“. Parėjau atgal, į savo ražienų lauką ir dirbti ten daugiau jau nebenorėjau – nepaisydamas savo artimųjų piktų žvilgsnių, atsisėdau greta pievoje, prie pat lauko keliuko nuo pat pernykščio rudens esančiose, iškastose įvažose sunkiasvorei mašinai ir su dideliu susidomėjimu pradėjau skaityti tą naują „Genį“. Iš šio žurnalo numerio sužinojau, kad vyko Vilniuje, „Lietuvos televizijoje“ žaidimas vaikams „Išgelbėk draugą“, kuriame tarpusavyje varžėsi dvi skirtingos, leidinių „Genys“ ir „Tukas“ skaitytojų komandos, perskaičiau straipsnį apie kosmoso planetą Jupiterį ir jo palydovų įdomybes. Radau ir net visiškai naujų, naujos serijos galvosūkių žurnalo priede „Genio gandas“. 1997 m. rugpjūtis