Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 5

Vykdau tęsinį senų savo paties vaikystės memuarų iliustravimo, kuris yra susijęs būtent su žurnalo „Genys“ numerių gavimu kadaise. Vėl atėjo 1993 metų rugsėjo mėnuo, drauge su savimi man atnešęs rudens metą, dar vienus naujus mokslo metus pradinėje mokykloje, kur man teko būti jau trečioku. Vėl grįžo įprasta, senoji rutina – pamokų lankymas mokykloje, namų darbai, rudeniniai žemės ūkio darbai sodyboje ir vis labiau prastėjantys orai. Naująjį, rugsėjo mėnesio žurnalo „Genys“ numerį gavau viešėdamas kaimynystėje. Vieną gražų, ramų ir saulėtą įpusėjusio rugsėjo dienos vakarą svečiavausi pas savo kitą kaimyną, senbernį, kuris tuo metu man, vaikui, buvo visai kaip ir toks „draugelis“. Pievoje stebėjau, kaip anas karvę melžia, smagiai kalbėjomės apie šį bei tą, paskui nuėjome ir tiesiai į jo sodybą. Prie mūsų atskubėjo ir mano paties mama, kuri man tiesiai į rankas ištiesė iš pašto dėžutės atneštąjį, naują „Genio“ numerį. Ir vėl, kaip vaikui, man dėl to buvo džiaugsmo galybė – juk niūrokas mokymosi dienas man kitokia šviesa nušviesdavo draugystė su „Geniu“. Lauke jau buvo sutemę, kai mudu su mama stovėjome lempos šviesos apšviestame to kaimyno senbernio kiemo mūriniame pastate, kalbėjomės, o aš, į nieką aplinkui dėmesio nebekreipdamas, gilinausi vien tik į gauto naujo žurnalo numerio turinį. Koks įdomus sutapimas, kad šio numerio „Miciaus ir Pykštuko nuotykiuose“ irgi buvo nupieštas būtent įdomus, tamsus vakaro metas. 1993 m. rugsėjis