Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 43

Toliau dar tęsiu savo paties senų memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar papasakosiu apie tai, koks kadaise buvo tas momentas, kada aš gavau 1997 metų sausio mėnesio žurnalo vaikams „Genys“ numerį. Dar viena naujų metų pradžia, vėl sausio mėnuo, o aš, jam įpusėjus, tradiciškai ir vėl laukiau, kada pasirodys naujas „Genio“ numeris. O kai jis tik atkeliavo į mano namus, iškart tuo pačiu labai stipriai šįkart nustebino, kad net pradžioje net likau išsižiojęs iš to netikėtumo. Buvo apniūkusi ir šalta sausio 18 dienos popietė, buvo savaitgalis, sėdėjau tingiai namuose, o mano mama, nuėjusi paimti spaudos, drauge su ja namo man parnešė ir naująjį sausio „Genį“. Net ir dabar vis dar sunku apsakyti tai, kaip aš buvau tada be galo nustebintas ryškių pokyčių tame žurnale: pasikeitęs jo formatas, pakitęs kiek ir turinys, kitoks spausdinimui naudojamas popierius ir dar, svarbiausia – dabar tai vadinosi jau nebe vaikų žurnalu, o vaikų ir paauglių žurnalu. Nors pats paaugliu širdyje vis dar nesijaučiau. Ant numerio viršelio puikavosi iš televizoriaus ekrano jau pažįstami veidai – laidos vaikams vedėja Reda Lukauskienė ir jos katinas Gogencoleris. Atsimenu, kad net ir aš tada irgi žiūrėdavau kartais tą jų TV laidą. Pervertęs žurnalą, tuomet radau jame ir dar daugiau netikėtų naujovių, kaip antai paskelbtą žaidimą – konkursą vaikams „Pėdsekys“. Šalia jo esančiame norinčių susirašinėti vaikų sąraše aptikau ir paminėtą, kažkieno mėgstamos muzikos grupės „Stiprus smūgis“ pavadinimą – o aš pats juk tuo metu šios grupės dainas irgi jau buvau pradėjęs mėgti. 1997 m. sausis