Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 4

Tęsiu savo senų, vaikystės memuarų iliustravimą, kurie yra susiję būtent su žurnalo „Genys“ numerių gavimo momentais. Atėjus 1993 metų rugpjūčio mėnesiui, labai nekantriai laukiau būtent to meto, kada į mano rankas pagaliau pateks naujas, to mėnesio žurnalo numeris. Taip magėjo sužinoti, o kaip gi ten pasibaigė ana, žurnale išspausdintoji „Juodulis, vilkų nugalėtojas“ istorija. Sužinojęs, kad ta istorija baigėsi liūdnai, irgi pasijutau liūdnai. O šįsyk žurnalą drauge su visa kita spauda į namus atnešė paštininkė, nes mano seneliams tą dieną tuo pačiu dar nešiojo ir pensijas. Apniukusi, bet rami tai buvo diena. Ji į mano atmintį įsirėžė vien tuo, kad tądien mano kaime buvo paslaptingai dingusi elektros srovė, jos nebuvo iki pat vėlaus vakaro. Anuo metu toks elektros dingimas buvo neretas, vos ne įprastas, eilinis, nes vien dėl kokio didelio vėjo, ar pačių elektrikų padarytos klaidos, kaimo gale esančiame transformatoriuje vis išmušdavo saugiklius. Tą vakarą troboje, kambaryje aš sau su smagumu varčiau naująjį „Genį“, kada, irgi sunerimęs dėl pastarojo elektros dingimo, pas mus į svečius užsuko senyvas kaimynas, Petras. Atmenu, kad tai buvo gan bjauraus būdo ir piktas senis. Po jo apsilankymo gerų emocijų nė nelauk. Draugiško būdo mano senelis tuoj jam pastatė ant stalo ąsotį naminio alaus, kaimynas atsigėrė jo, užsidegė rūkalą ir iškart ėmė lieti savo vidinį pyktį ant tų pačių elektrikų, dėl kurių dabar galbūt kaltės ir vėl buvo prapuolusi elektra. Vakaras vis labiau temo, kambaryje vis daugiau darėsi tamsu, elektros vis nebuvo, o ir piktasis kaimynas nenorėjo dar išeiti namo. 1993 m. rugpjūtis