Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 34

Toliau tęsiu savo senų vaikystės memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar man metas prisiminti tą momentą, kada aš gavau 1996 metų balandžio mėnesio žurnalo „Genys“ numerį. Ir vėl gi – to paties momento aš jau nebeatsimenu, pamenu tiktai pavienius su tuo susijusius nutikimus. Vienas iš pirmų prisiminimų tas, kad pačiomis pirmomis balandžio mėnesio dienomis mano Salamiesčio mokykla jau turėjo ką tik įsigytą nuosavą mėlynos spalvos mikroautobusiuką „Ford Transit“, jis buvo skirtas pradėti mokinius vežioti į mokyklą, o antras – kad mokykloje iškart po pavasario atostogų vyko klasėse Atvelykio margučių ridenimo varžybos, ir jų metu tarp mūsų, penktokų, daugiausiai margučių susirinko ogi tas klasės „netikėlis“ – chuliganas Arvydas. Net kažkaip keista, bet net ir balandžio mėnesį tuomet žiema vis dar niekaip nenorėjo trauktis – sniegas vangiai, bet po truputį pradėjo tirpti jau tik po mėnesio vidurio. O aš ir vėl džiaugiausi gautu nauju „Genio“ numeriu. Tąkart buvo sukakę jau lygiai trys metai laiko, kaip aš skaitau žurnalą „Genys“. Mano gyvenimas tada ir toliau dar tekėjo įprasta vaga: namai – mokykla – namai. Laisvu laiku žiūrėdavau per TV animacinį serialą „Pavojingasis peliūkštis“, įkvėpusį mane kūrybai ir spręsdavau „Genyje“ esančius galvosūkius. O šiame piešinyje pavaizduota sena situacija buvo tokia, kad kartą rytą, tik pabudęs iš miego, skaičiau lovelėje balandžio „Genį“ ir beveik nė nepajutau, kaip staiga man iš nosies šnervės pradėjo bėgti kraujas (o vaikystėje neretai man taip būdavo), kad net netyčia ir „Genio“ viršelį tuo krauju aptaškiau. Puoliau prašyti šalia buvusį senelį, kad tik man jis padėtų ir skubiai atneštų man vatos. Na, o kraujo lašų dėmės išliko ant to viršelio net ir iki šių dienų. 1996 m. balandis