Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 33

Toliau vėl sau tęsiu senų savo vaikystės memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar papasakosiu, koks buvo tas momentas ir kas su juo yra susiję, kada aš gavau 1996 metų kovo mėnesio žurnalo vaikams „Genys“ numerį. Tiksliai aš to meto jau nebeatsimenu, galiu tik spėti, kad tai buvo kažkur po mėnesio vidurio. Taigi, nors tada buvo jau ir prasidėjęs kalendorinis pavasaris, iš tikro juo gamtoje dar nė nekvepėjo – vis tas pats šaltis ir sniegas, tos pačios didelės pusnys. Ir vien tik ilgėjančios dienos išdavė tai, kad žiemai jau mažai yra belikę. Aš ir toliau vis dar tebeėjau į penktą klasę Salamiesčio mokykloje, o po pamokų keliu traukdavau drauge namo su tomis pačiomis aštuntokėmis, Violeta ir Kriste, dar prie mūsų kartais prisijungdavo eiti ir viena devintokė. Beeinant apie daug ką rasdavome ką pakalbėti: ir apie „Genio“ žurnalo turinio naujausias įdomybes, merginos dalindavosi įspūdžiais iš savo pamokų ir dar duodavo man patarimų, kaip nebijoti ir apsiginti man nuo mano klasės agresoriaus, piktojo Arvydo. Na, o šiame paveikslėlyje pavaizdavau save sėdintį mokyklos antrojo aukšto fojė, ant suoliuko, su kovo mėnesio „Geniu“ rankose. Tai buvo viena iš tų dienų, kada „Genį“ aš nusinešdavau ir tiesiai į mokyklą, kad turėčiau laisvu laiku ką veikti. Po pamokų, belaukiant aštuntokių draugių ar šiaip kada, išsitraukdavau iš kuprinės iš namų atsineštą žurnalą, jį vartydavau, spręsdavau galvosūkius ir panašiai, buvau parodęs klasėje jį ir savo mokytojai Aldonai – ta irgi tuomet garsiai pripažino tai, kad „Genys“ yra puikus ir dar edukacinis žurnalas. Na, o šiame numeryje jau baigėsi „Šlepetės“ istorija ir buvo išspausdinta nerealiai puiki istorija apie tai, kaip atsiranda vaikai. 1996 m. kovas