Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 32

Toliau vis dar tęsiu savo senų, vaikystės memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar bandysiu prisiminti apie tai, koks kadaise buvo tas metas, kada aš gavau 1996 metų vasario mėnesio žurnalo vaikams „Genys“ numerį. Tuo metu buvo jau pats paskutinis, kalendorinis žiemos mėnuo – vasaras, vienas iš to mėnesio šeštadienių. Buvau tada jau pilnai pasveikęs iš po savo ankstesnės ligos, vėl ėjau toliau į mokyklą Salamiestyje, kur klasėje turėjau jau ir du atėjusius naujokus – Ruslaną ir Liudmilą. Rytą tą lemtingąją šeštadienio dieną, kaip ir visada, per televizorių žiūrėjau TV laidą vaikams „Labas rytas, suraitytas“, kurią anuomet vedė geri vaikų pažįstami – Profesorius Knyslys, Donalda ir Gustavas. Ir, pamanyk tik tu man taip, toje laidoje labai aiškiai parodė, kad jau yra išėjęs naujas, vasario „Genio“ numeris, priešais įjungtą kamerą tą žurnalą vartė laidos vedėjai, skaitė ir sakė apie jį savo asmenines nuomones. O aš tos pačios dienos saulėtą, gražią, bet šaltą popietę dviese su savo šunimi – kalaite Muse ir išsiruošiau nueiti tiesiai prie mūsų pašto dėžutės, kad pasiimčiau atėjusią spaudą, o ten, prie laikraščių – o, netikėtume - ir radau būtent tą patį naują „Genį“, kurį rytą aš jau buvau matęs televizoriaus ekrane. Laikydamas už pavadėlio savo Musę, ėjau namo laimingas baltu lauko keliuku, kurio abiejose pusėse, pakelėse kėpsojo tada sustumti didžiuliai sniego kauburiai, nes tų metų žiema buvo ypatingai labai snieginga, snigdavo dažnai ir taip gausiai, kad vos buvo spėjama su buldozeriu valyti užpustytus mūsų kaimo lauko keliukus. O pačiame naujame vasario „Genyje“ buvo daug visokių malonių, naujų staigmenų, kaip vienas iš kurių – paskelbtas su istorija susijęs konkursas vaikams, kuriame laiku aš irgi suskubau sudalyvauti... 1996 m. vasaris