Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 29

Tęsiu toliau savo senų memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar eilė papasakoti, koks kadaise buvo tas momentas, kada aš gavau 1995 metų spalio mėnesio žurnalo „Genys“ numerį. Ėjo tada jau antras rudens mėnuo ir antras mėnuo iš eilės, kaip aš mokiausi penktoje klasėje, Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Eidamas po pamokų, iš mokyklos namų link per miestelį, aš žiūrėdavau į pageltusius medžius, į pakelėse nukritusius lapus begrėbstančius žmones, pakeliui užsukdavau ir į parduotuvę bei kartais bėgdavau nuo palaidų ir piktų šunų. Dar labiau susidraugavau su aštuntokėmis panelėmis, Violeta ir Kriste. Kadangi penktokams pamokos baigdavosi anksčiau, kartais mokykloje net ir laukdavau, kada tiems aštuntokams pasibaigs jų pamokos, kad tik į namų pusę galėčiau su jomis eiti drauge. Einant smagiai drauge plepėdavom, aš joms imdavau pasakoti apie „Genyje“ išspausdintos „Jono, Petro ir Kazio“ paveikslėlių istorijos nepaprastus siužeto vingius, bandžiau ir jas sudominti būtent su šia istorija. Nepamenu, ar tai man pavyko. Bet buvo daug kartų, kai aštuntokės, ypač Violeta, užsukdavo ir tiesiai į mano namus, į mano kiemą. Tuo laiku aš labai mėgau per TV žiūrėti televizijos žaidimą „Milijonierius“ ir dar serialą „Inspektorius Kirvis“, kuris mane buvo labai įkvėpęs ir žaidimams ir kūrybai. O pastarojo spalio „Genio“ gavimas kone sutapo su tuo laiku, kai mokykloje nusipirkau pirmąjį išėjusį mokyklos laikraštėlio „Bevardis“ numerį. Rudeninėje gamtos aplinkoje tuo metu labai tiko ir rudeninės to numerio istorijos: „Šlepetės“ apysakos tęsinys, priedas „Genio gandas“ su galvosūkiais, minėtosios paveikslėlių istorijos tolesnis tęsinys ir net smagus pokalbis su aktoriumi Karoliu Dapkumi... 1995 m. spalis