Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 26

Tęsiu ir toliau savo labai senų memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar atėjo laikas papasakoti, koks buvo kadaise tas momentas, kada aš gavau 1995 metų liepos mėnesio žurnalo „Genys“ tuometį numerį. Buvo gražus, šiltas ir saulėtas vasaros dienos rytas, aš vis dar gulėjau savo tuometėje lovelėje, bet buvau jau pabudęs. Gal apie 19 dieną. Atsikėlęs, ant stalo kambaryje radau padėtą naują, liepos mėnesio „Genį“, su kita spauda, laikraščiais. Mama atnešė rytą spaudą, nes praeitą dieną buvom pamiršę nueiti parsinešti laikraščius. Tuoj pat pasičiupau į rankas naująjį žurnalo numerį ir vėl sprukau atgal, į savo lovą, kad būtent ten galėčiau žurnalą pavartyti ir paskaityti. Turėjau aš anuomet, vaikystėje tokią truputį keistą savo lovelę, kurioje naktimis miegodavau – su apsauginiais šoniniais rėmais, dėl „išaugimo“. O tuomet savo lovelėje varčiau tą „Genį“ ir vis negalėjau atsistebėti naujausiomis jo turinio įdomybėmis – jau vos atvertus pirmąjį lapą, iškart į akis krito ir didelį įdomumą paliko tada Bitės Vilimaitės apysaka „Spalvotas vėjas“. Paskui – ir „Šlepetės“ istorijos tęsinys, ir pasakojimas apie senovinius malūnus, komiksai su Miciumi ir Pykštuku (šalia naujojo buvo netgi pakartotas vėl ir senas komiksas iš 1994 m. nr. 4), intriguojantis paveikslėlių istorijos „Jonas, Petras ir Kazys“ tolesnis tęsinys. Na, o kas dar daugiau tuo metu namie dar manęs laukė – ogi sirpstančios uogos sode, nokstantys žirniai darže, laiko leidimas savajame plytų žaidimų kiemelyje ir žaidimai su savo kalaite Muse ir jos vaiku Ferdinandu. Apie artėjančius naujus mokslo metus kitoje mokykloje tuo metu pernelyg labai dar negalvojau. 1995 m. liepa