Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 23

Toliau dar tęsiu savo paties senų vaikystės laikų memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar metas man papasakoti, koks kadaise buvo 1995 metų balandžio mėnesio žurnalo „Genys“ numerio gavimo momentas. Keista, bet net dar ir datą gerai atsimenu: tai buvo gražų, šiltą ir saulėtą pavasario šeštadienio vakarą – balandžio 22 dieną, visai pat Atvelykio išvakarėse. Per tų metų Velykas aš iš Velykės buvau gavęs dovanų vėlgi du šokoladinius kiaušinius „Kinder Surprise“ su žaisliuku jų viduje – viename radau liūtuką virėją, o antrajame – mažą stručiuką. Jau buvau atsargus, šiuos žaisliukus išsyk ėmiau saugoti, tad ir išsaugojau sėkmingai drauge su kitais iki pat šių dienų. Na, o kas susiję būtent su tuo pačiu šeštadieniu prieš Atvelykį, iš pašto dėžutės drauge naująjį „Genio“ numerį drauge su kita spauda paėmiau tada būtent aš, paėmiau ir kaimyno senbernio spaudą , grįžęs namo, kaimyno spaudą ir nunešiau tiesiai jam į namus, kad perduočiau asmeniškai. Saulė jau buvo vakaruose, arti laidos, bet pastarasis kaimynas senbernis tuo metu vis dar stropiai dirbo – su traktoriumi sodo gale, pievoje kultivatoriumi ardė žemę, ruošė dirvą arimui. Jam į pagalbą buvo atėjęs ir dar kitas, senyvas kaimynas. Atidavęs laikraščius, aš skubėjau keliuku kuo greičiau pareiti namo, nes labai magėjo perskaityti gautąjį „Genį“. O aš ten ir radau tąsyk be galo daug įdomaus: ir Renatos Šerelytės pasaką „Nedori Kukės svečiai“, ir apysakos tęsinį „Šlepetei reikia kojos“, ir paveiksliukų istorijos „Jonas, Petras ir Kazys“ antrąją dalį, „Raktų ieškojimas“, ir net paskelbtą konkursą ilgaplaukėms mergaitėms. Žodžiu, šiltas šio numerio turinys tikrai kad ir sutapo su tuo šiltu ir šviesiu to Atvelykio metu. 1995 m. balandis