Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 21

Tęsiu senų savo paties memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar metas papasakoti apie tai, koks kadaise man buvo 1995 metų vasario mėnesio žurnalo „Genys“ numerio gavimo momentas. Jis siejasi man asmeniškai tik su trimis dalykais: speigo kupinomis, žiemos dienomis, pirmuoju dantų skausmu ir pirmuoju apsilankymu gyvenime pas dantų gydytoją ir žaidimo kortomis iš žurnalo puslapių. Atsimenu, kad tą vasario dienos vakarą, lauke šėlstant vėtrai, kada gavau su spauda šį, vasario mėnesio „Genį“, namuose nebuvo elektros srovės, ji buvo dingusi, tad ir paties žurnalo puslapius varčiau, ir stalo žaidimo „Pasaulio gyvūnai“ kortas iš kartoninių įdėklo puslapių karpiau kambaryje būtent prie žvakės šviesos. Yra išlikęs senas mano prisiminimas iš tų dienų, kad kaip tik po šito numerio gavimo, vėliau man telefonu paskambino metais už mane jaunesnis, toks klasiokas Vitka, (jis turėjo pravardę „Čiurka“), kuris, paakintas mano pavyzdžio, nuo sausio irgi buvo pradėjęs užsisakyti „Genį“, tad jam dabar baisiai irgi buvo įdomu išsiaiškinti, kaip tą „Genio“ kortų žaidimą reikia žaisti, kokios yra žaidimo taisyklės. Aš tam trečiokui vis skaičiau iš žurnalo surašytas taisykles, vis bandžiau telefonu jam viską tada paaiškinti, o jis kaip nieko nesupranta, taip nesupranta. Aš dabar galvoju, kad Vitka tąsyk arba tikrai ir buvo toks „durnas“, visai „pusgalvis“, kad nesugebėjo nieko suprasti, arba jis tiesiog tyčia apsimetinėjo, kad neva „nieko nesupranta“. Vienu žodžiu, ir taip ne koks jis ten tada buvo mano „draugelis“. O šiame numeryje labiausiai mane sužavėjo straipsniai apie Gedimino kalną ir vasario mėnesį girioje bei apysakos tęsinys „Šlepetė arba gyvybė“. 1995 m. vasaris