Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 20

Toliau dar tęsiu savo paties senų memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar bus istorija apie tai, koks kadaise buvo 1995 metų sausio mėnesio žurnalo vaikams „Genys“ numerio gavimo momentas – lauke šaltas, žvarbus, tamsus ir snieguotas žiemos vakaras, kada mano mama, sugrįžusi iš miesto su autobusu namo, drauge su spauda man parnešė ir tą patį naujausią „Genio“ numerį. Buvau kiek nustebęs, kada perverčiau tą naują žurnalo numerį – ten tiek naujumo ir įdomių permainų. Dar vienas yra įdomus niuansas, susijęs būtent su tuo pačiu vakaru – kad tąkart pas mus į svečius buvo užsukusi ir mūsų kaimynė Sofija, piktojo kaimyno Petro žmona. Nepaisant to, koks akiplėša ir visiškai nedraugiškas buvo jos pačios vyras, vis tiek ta Sofija stengėsi bent nors kažkiek truputį būti maloni ir draugiška savo kaimynams. Užsukdavo ji ir pas mus į svečius, pasikalbėdavome, bet mano mama nelabai norėjo šia moterimi pasitikėti, ir viskas vien dėl jos vyro negatyvaus elgesio. Bent porą kartų per metus ji, eidama pas mus į svečius, su savimi atsinešdavo lauktuvių ir savo pačios iškepto naminio plokštainio gabalą, jis mums buvo skanus, bet kartu ... irgi visai keldavo savotišką negerą įtarimą. Vėl dėl kaimynės vyro. Taigi, tą sausio vakarą kaimynė Sofija sėdėjo ant sofos mūsų namų kambaryje, buvo vėl atnešusi plokštainį, diskutavo su mano mama, o aš čia irgi sėdėjau prie stalo ir susidomėjęs varčiau naująjį „Genį“. Mane visų labiausiai tame numeryje sužavėjo „Šlepetės“ istorijos tęsinys – „Šlepetė ir baidyklė“ bei kita pasaka „Kelionė į pragarą“. 1995 m. sausis