Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 18

Tęsiu toliau savo senų, vaikystės laikų memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar metas papasakoti, koks buvo tas metas, kada gavau paštu 1994 metų lapkričio mėnesio žurnalo „Genys“ numerį ir kas su tuo metu man pačiam yra reikšmingo susiję. Dienos jau negalėčiau tiksliai įvardyti, būtent kurią lapkričio paskutinės savaitės dieną aš gavau tą numerį, atsimenu tik tiek, kada tada jau buvo vakaras, kada mama kartu su spauda parnešė man namo tą naują žurnalo numerį. Tačiau užtat gerai atsimenu kitą dalyką, kuris yra glaudžiai susijęs su viso mano paties kūrybinio kelio pačia pradžia – kažkur apie lapkričio 24 dieną, saulėtą, ramią rudens popietę, lauko keliuku įprastai grįždamas namo iš po pamokų mokykloje, vis galvojau apie tai, kad labai norėčiau turėti vieną nusižiūrėtą popierinę iškarpą iš „Genio“ puslapio, su kuria galėčiau sau žaisti šalia kitų savo žaislų, bet baisiai nenorėjau karpyti žurnalo. Ir tada ekspromtu sugalvojau tuojau tokį dalyką – reikia man pačiam pamėginti tą veikėją iš žurnalo „iš akies“ nusipiešti ant popieriaus, tada galėsiu jį išsikirpti ir laisvai su juo žaisti. Buvau toks užtikrintas savimi ir savo naujuoju sumanymu, kad vos tik grįžęs su kuprine namo, tuojau ir ėmiausi savo pirmojo, kūrybinio darbo. Akylai, atidžiai žiūrėjau, kaip ir kokia kryptimi žurnalo piešinyje eina linija, kur ta kreivė baigiasi, su kuo ji kuriame šone susijungia, ir pats su juodu flomasteriu baltame piešimo popieriaus lape atkartojau, irgi lygiai taip vienodai tai piešiau. Ir, patikėkit, man pavyko! “Slibingalvis Karalius” – mano pats pirmasis iš akies perpieštas veikėjas. Suvokiau, kad turiu savyje tokį gebėjimą iš akies žiūrint, lygiai taip pat vienodai ant popieriaus nupiešti bet kokį personažą. Su laiku aš ėmiau nuo tada piešti vis daugiau ir daugiau, savo ranką dar labiau išlavinau iki tiek, kad galėčiau išmokti ir pats savaime pradėti piešti visokius man mielus personažus ir vaizdelius. 1994 m. lapkritis