Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 15

Tęsiu savo paties senų, vaikystės laikų memuarų iliustravimą. Dabar papasakosiu apie 1994 metų rugpjūčio mėnesio žurnalo „Genys“ numerio gavimo momentą – tai buvo jau rugsėjo mėnesio artėjanti pabaiga. Vėl tuo metu man jau buvo prasidėję nauji mokslo metai, Bakšėnų pradinėje mokykloje jau lankiau ketvirtą klasę, gamtoje jau visur karaliavo ruduo. Savo rankose tuo metu aš jau turėjau dar vieną, sekantį kito vaikiško žurnalo numerį, bet jis manęs tiek nedžiugino, kaip anksčiau kad mane džiugino būtent „Genys“. Mano mama irgi taipogi suprato savo padarytą klaidą, kad nereikėjo tada vietoj „Genio“ užsakyti paštu man kito žurnalo, kad mano paties meilė „Geniui“ yra už viską stipresnė, kad nesu per daug patenkintas ir todėl reikia toliau vėl grįžti atgal, būtent prie „Genio“ ėmimo. Mama paštininkei laiku jau tai irgi pranešė. O aš irgi jau žinojau tai, kokiu keliu būtų galima man ir toliau dar gauti savo mėgstamąjį „Genį“ – ogi jį perkant Kupiškio miesto spaudos kioske. Rugsėjį vis kaulijau ir kaulijau savo mamą, kad kai tik ji nuvyks į miestą, tada būtinai man ir vėl tą naują „Genį“ kioske nupirktų. Ir prieš pat mėnesio galą pagaliau šitai ir nutiko: mama mieste lankėsi ir tą rugpjūčio numerį man nupirko, parvežė man namo. Oi, kiek didžio džiaugsmo man tuomet buvo! Dar atmenu, kad tą apniūkusią rudens dieną mūsų namuose dar svečiavosi ir šeimos draugas, Stasys, kuris man dovanų atnešė skrudintų žemės riešutų „Mike“ skardinėlę. Iki tol dar nebuvau tokių valgęs. Vakare, sutemus visa mūsų šeima drauge su tuo Stasiu nuėjome pas kaimyną senbernį, kuris šventė savo jubiliejų. Atmenu, kad šio senbernio namų trobos kambaryje visi drauge šventėme, stalas buvo nukrautas valgiais ir alkoholiu, bet man tai buvo ne itin aktualu, aš atsisėdęs greta ant esančios sofos su įdomumu tik varčiau ir skaičiau į svečius su savimi atsineštą naują „Genio“ numerį. 1994 m. rugsėjis