Vaikystės memuarai, susiję su žurnalu "Genys" 11

Tęsiu savo senų, vaikystės laikų memuarų iliustravimą, kurie yra susiję būtent su žurnalo „Genys“ gavimo momentais. O štai koks buvo kadaise 1994 metų balandžio mėnesio numerio gavimas – tai buvo kažkur apie šv. Velykų laikotarpį, dabar jau negalėčiau tiksliai įvardyti dienos. Jau sukakę buvo lygiai metai, kaip užsisakau žurnalą. Gerai pamenu, kad kaip tik šituo metu mūsų piktasis kaimynas, senis Petras šventė savo paties jubiliejų, tad ta proga į namus puoton buvo susikvietęs daugybę svečių, ir mus kvietė ateiti, bet mes ten nėjome, nes buvome vėl eilinį kartą įžeisti jo. Apie įdomiausią naujojo „Genio“ numerio turinio dalį daug nekalbėsiu, nes žurnalas vėl buvo tokio paties blizgaus popieriaus, apysakos, eilėraščiai, istorijos – viskas, kaip ir visada. Įdomūs yra ir dar kiti, būtent su tų metų Velykomis susiję mano prisiminimai – būtent tada Velykė pirmąsyk gyvenime man atnešė du šokoladinius kiaušinius „Kinder Surprise“, su žaisliuku viduje. Pirmąkart pamačius, kas slepiasi jų viduje, vaikiškos nuostabos ir džiaugsmo man buvo tada iki valiai – viename radau itin mielą žaisliuką, guminį kiškutį, o kitame – dinozauriuką. Bet jau vos po kelių dienų tą kiškutį sugraužė mano šuo, o kitas taip ir kažkur prapuolė. Aišku, kad dėl tokio praradimo buvo liūdesio – susikrimtęs vaikščiojau po kiemą, nešiojausi rankose „Genį“, apsiavęs guminukais braidžiojau po polaidžio vandens balas sodyboje ir vis krimtausi dėl prarasto gražaus žaisliuko. Buvo tada mano tokia vaikiška tradicija pavasariais – pasiimi ilgą pagalį į rankas ir stumdai su juo vandenį iš vienos pusės į kitą daubų balose, klausaisi, kaip gurga sujudintas vanduo, aptaškai juo visus pašalius ir tau viduje tuo metu taip smagu, smagu... 1994 m. balandis