Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika
Kada Nycių kaimo gyventojai, burtininkai Tukurutis ir Irena Kosmonautai su vienu įdomiu savo turimu tikslu lankėsi Biržų mieste, kad ten jie pamėgintų išsiaiškinti vis dar neįmenamą vieno iš negerosios pusės pažįstamo vyriškio ir jo draugo šamano pradingimo iš namų paslaptį, ėmė ten ir įvyko toks dalykas, apie kurį net ir jie negalėjo iš anksto net pagalvoti kada. Sukiodamiesi gatvėje, palei greta, kaimynystėje esančius namus ir kiemus, Tukurutis ir jo žmona pamatė svetimame kieme, užu pynučių tvoros lapus sau begrėbstantį jauną, nepažįstamą vyrą, o tas kai pakėlė akis ir įdėmiai įsistebeilijo į burtininką Tukurutį, iškart tuojau neteko žado. Atsitokėjęs anas iškart puolė į gatvę ir sustojo priešais patį nycietį, kamuojamas keisto noro jam tuoj pat pulti į glėbį. O šio vyriškio pasakyti žodžiai buvo dar keistesni už jį patį: neva jis pats tą Tukurutį nuo seno labai gerai pažįsta, tiek daug metų nežinojo, kur jo dabar ieškoti, jis buvo dingęs iš to biržiečio pasaulio, kažkada, dar prieš savo gimimą jis to Tukuručio ieškojo Dvasių krašte, bet nerado, paskui vėl grįžo atgal, į šį pasaulį ir visada širdyje žinojo, kad jis čia turi kažkur gyvenantį savo sūnų. Kitaip ir būti negali, nes pats tas biržietis per savo sapnus dar ir iki šiol gerai atsimena vaizdus to ir visas detales iš savo sielos praeito gyvenimo, kaip jis, būdamas tada moterimi, Algimanta, Jurbarko miesto ligoninėje gimdė patį Tukurutį, buvo jo mama, paskui visi trys gražiai gyveno tame mieste esančiame oranžinių plytų name. Iki pat to skaudaus ir lemtingo nutikimo, po ko viskas staiga baigėsi. O pats Tukurutis savo vaikystėje ir gyveno tikrai kaip tik tokiame name. Ano gyvenimo moteris tuomet išsyk su savo buvusiu vyru atsidūrė kažkokiame kitame pasaulyje, bet ten visai nebuvo jos Tukuručio, jai buvo pasakyta, kad jos sūnus liks ir toliau dar gyventi, jam lemta tapti didžiu okultiniu kovotoju, o tuo tarpu ji irgi vėl galės dar grįžti į savo pasaulį... 2019 m. lapkričio 2 d.