Tinkis Vinkis su draugais po pamokų miesto stotyje lipa į autobusą, vešiantį juos namo

Tai buvo tuo laiku, kada kadaise buvęs Nycių kaimo gyventojas, tuometinis jaunuolis Tinkis Vinkis Asalibeter su savo dviem kaimynais dar tik buvo pradėję mokytis Kupiškio miesto P. Natulionio vidurinėje mokykloje ir tapę vienuoliktos klasės mokiniais. Kada buvo dar tik pačios pirmos rudens dienos ir tuo pačiu pačios pirmosios šioje mokykloje, pradžioje šiems nyciečiams buvo gan sunkoka apsiprasti šioje naujoje mokymo įstaigoje, priprasti prie to, kad nuo šiol juos supa visai kiti asmenys, nei prieš tai buvo kaimo mokykloje ir susitaikyti su tuo, kad čia reikės jiems daug mokytis, daug ir turėti namų darbų. Žinoma, nyciečiai mokiniai labiausiai atsigaudavo tuomet, kada po pamokų traukdavo tiesiai į Kupiškio autobusų stotį ir čia laukdavo juos visus tiesiai namo į kaimą parvešinčio autobuso. Čia kaip tik ir yra pavaizduotas vienas iš tokių momentų, kada miesto mokykloje pradėję mokytis nyciečiai jaunuoliai Tinkis Vinkis, Kristina, Markas, Samanta ir kiti jau ir lipa vienas paskui kitą tiesiai į tą savo reikiamą autobusą, kuris juos iš miesto parveš tiesiai į Nycius. Neretai prie jų toje kelionėje namo pakeliui taip pat dar prisidėdavo ir kėžietė mergina Ingrida Kraštytė – jų buvusi klasiokė, kuri dabar mokosi profesijos gretimai esančioje „profkėje“. 2002 m. rugsėjis