Serialo "Paramparca" du veikėjai, pora piešinyje

Šitai buvo mano gyvenime nutikę jau gan senokai – 2015 metų rugsėjo mėnesį, kada labai stipriai aš pradėjau žavėtis vienu turkišku tv serialu. Prisipažinsiu, kad iki kokių 2013 metų rudens į visus tuos tv ekrano „naujokus“ turkų serialus aš, beveik visą savo gyvenimą iki tol turėjęs pripratimą žiūrėti vien tik meksikietiškas „muilo operas“, pradžioje žvelgiau gal itin skeptiškai, su negatyvia nuomone, bet kai tv ekrane vieną po kitos ėmiau sekti „Didingojo amžiaus“ istorinio tv serialo serijas, visas mano požiūris į tai iš esmės išsyk pasikeitė. Paskui buvo „Čiauškutės“ (Calikusu) irgi įtraukiantis dėmesį serialas, bet jau šis trečias, pastarasis „Paramparca“ (Gyvenimo šukės) serialas man tai buvo tikrų tikriausia turkiško serialo tobulumo pati viršūnė. Svarbiausia man buvo čia net keli aspektai: ir pats serialo siužetas yra toks tikroviškas, iš šių laikų, charizmatiški pagrindiniai personažai, unikali, įtraukianti istorija apie gimdymo namuose du per klaidą sukeistus kūdikius, pats žiūrėjimo nenuobodumas ir ganėtinai gan ilgai trunkančios serijos. Personažas, aplink kurį ir sukasi kone visas serialo veiksmas – turtuolis Džihanas Gurpinaras metė savo išdidžią žmoną, aukštuomenės pažibą, Dilarą, kad susipažinęs pradėtų artimai draugauti su prasčiokų kvartale gyvenančia paprasta, nuoširdžia, bet mokančia už save pakovoti moterimi, Gulseren Gulpinar, kuri per klaidą augina jo paties tikrąją dukrą Hazal, nors jis iki tol visą laiką buvo manęs, kad jo dukra yra Cansu, kuri iš tiesų yra ne jo, o Gulseren tikrasis vaikas. Pasipūtusi ir ambicinga Hazal prieš draugišką ir malonią Cansu. Su sesučių gyvenimu susijusios peripetijos ir sukasi per visą šį serialą. Bet įdomiausia yra ne tai, kaip Džihanui sekėsi artimai bendrauti su tomis, naujomis savo mylimosiomis – Gulseren, o vėliau su psichiatre Ayse, įdomiausia, kad serialo pabaigoje jis ir vėl atgalio sugrįžo pas tą savo buvusią, paliktą žmoną Dilarą...