Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika
Prisiminkime dar vieną, gerą ir įdomią, įspūdingą sceną iš seno ir mano labai pamėgto turkų TV serialo „Gyvenimo šukės“ („Paramparca“)! Čia bus iš 11 –osios serijos. Žodžiu, grįžta kartą vakare, po sunkios savo darbo dienos moteris Gulseren Gulpinar į savo pačios namus, kukliame bute, kur ji savo gyvenamąją erdvę jau daug metų dalijasi su savo (!) dukra Hazal ir buvusio vyro seserimi Keriman. Viskas pradžioje atrodo namuose lyg ir kaip paprastai, tik įžengusi į namus, Gulseren dar nieko tuo metu iškart nenujautė, kas dėsis toliau. O staiga – tik švyst iš už kampo – ir jos, Gulseren pačios buvęs vyras Ozkanas Gulpinaras netikėtai beateinąs. Tas pats, kuris prieš daugelį metų buvo palikęs šitą savo šeimą, pabėgęs į Vokietiją, o paskutiniu metu ten laiką leido uždarytas kalėjime. Bet vietoj mandagaus pirminio pasisveikinimo, Ozkanas pakėlė savo ranką ir dar suglumusiai priešais stovinčiai Gulseren tuoj kad tvojo tokį stiprų antausį, kad toji nuo gauto smūgio net ant grindų visa kad plojosi, krito. Na, o tada, kai vėl atsistojo ir kiek atsigavo nuo patirto šoko ir nuostabos, Gulseren irgi savyje įjungė rimtą pyktį ir ant to paties Ozkano jau kad paleido savo pačios kakarinę: „O tu, Ozkanai, tu bjaurybe, kur tu buvai dingęs tiek metų? Kodėl per tą laiką tu visiškai nesirūpinai nei savo žmona, nei dukra ..?“