Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie važiavimą po pamokų namo su mokyklos autobusu

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Buvo tuomet jau pats spalio mėnuo, tikrų tikriausias ruduo lauke, už lango, o aš Salamiesčio mokykloje mokiausi toliau jau šeštoje klasėje. Žodžiu, pamokų man tuomet kasdien būdavo apie kažkur penkias – šešias, o paskui jau mėlynasis mūsų mokyklos mikroautobusas „Ford Transit“ mus, mokinius tolėliau nuo Salamiesčio gyvenančius, parveždavo keliu tiesiai link namų. Kadangi tais metais tiek ir Bakšėnuose, tiek ir Gyvakaruose nebeliko ten veikusių pradinių mokyklų, dėl to tuo pačiu neteko Bakšėnuose savo turėto darbo ir buvusi šio kaimo pradinės mokytoja Stasė, ji perėjo dirbti į Salamiesčio mokyklą, kad toliau galėtų mokyti mažuosius pradinukus. Važiuojant mokiniams su tuo autobusiuku į namus, ši mokytoja Stasė drauge į jį irgi įlipdavo, kad ir ji būtų parvežta namo, į Bakšėnus ir, galima sakyti, tuo pačiu ji dar ir savotišką tvarką, drausmę tame važiuojančiame autobuse palaikydavo. Juk šalia padoresnių mokinių, ten taipogi visada drauge važiuodavo ir tas mano nedorasis klasiokas, bakšėnietis Arvydas – baisus nepraustaburnis berniokas su kitais dviem vyesniais berniokais iš Gyvakarų, irgi chuliganais. Iki kol parveždavo autobuso vairuotojas mokinius keliu link šių dviejų vietovių, dažną dieną važiuojant tas chuliganas Arvydas visą važiavimą laiką riebiai keikdavosi. Žodžiu, buvo vienu iš tokių asmenų, prie kurio nemalonu būti... 1996 m. spalis