Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie rytinį važiavimą į mokyklą su jos autobusu

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Buvo tuomet jau gruodžio mėnuo, tikra, balta ir snieguota žiema lauke, o aš Salamiesčio mokykloje toliau krimtau savo šeštos klasės mokslus. Dabar tai jau man buvo tapę normaliu dalyku tai, kad kiekvieną darbo dienos rytą su vadovėlių ir sąsiuvinių prikrauta savo kuprine ant pečių eidavau iš namų prie pat vieškelio ir ten, šalikelėje stovėdamas, laukdavau mūsų mokyklos mikroautobuso „Ford Transit“, kuris atlėkdavo iš vakarų pusės, mane pakeliui paimdavo, paskui dar padarydavo apsisukimą Bakšėnuose, ten paimdavo vietinius mokinius ir pradinukų mokytoją Stasę ir tada jau dumdavo tuo pačiu keliu tiesiai į Salamiestį. Dar ir dabar pamenu vieną tokį žiemos rytą, kada kiek vėliau nei įprastai, jau nebe prie sutemų teko man su tuo pačiu mokyklos autobusu vykti pro Bakšėnus į pamokas savo mokykloje. Pačiose priekinėse sėdynėse bet kam sėdėti vairuotojas neleisdavo, ten galėdavo sėdėti tik patys vyriausi mokiniai, taigi, ir aš negalėjau, nes buvau dar tik šeštokas, o vienoje iš tų sėdynių tą rytą jaukiai įsitaisė bakšėnietė mergaitė, mano buvusi draugė – devintokė Violeta. Prie pat lango mėtėsi garso kasetės tuo laiku buvusių mėgstamų atlikėjų – Džordanos, grupės „Belmondo“. Net ir nebepamenu, kokia būtent muzika tuo metu grojo iš mašinos automagnetolos, bet visai gali būti, kad čia kažkurio iš tų dviejų atlikėjų... 1996 m. gruodis