Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie Rudenėlio šventę mokyklos sporto salėje

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Šis nutikimas įvyko, berods, dar tą patį pirmą mano mokymosi mėnesį, rugsėjį, kada aš jau pagaliau buvau tapęs naujoku ir penktos klasės mokiniu. Tikslios datos jau tikrai nebeatsimenu, bet šis įvykis mano mokykloje nutiko kažkur jau vieną iš pačių paskutinių mėnesio dienų, kada Salamiesčio mokykloje pirmą kartą buvo surengta „Rudenėlio šventė“. Atsimenu, kad tai buvo apniukusi rudens diena, prieš tai mano klasės auklėtoja Aldona buvo mums, penktokams, liepusi atsinešti iš savo namų į mokyklą kažkokių įdomių rudens gėrybių. Iš to, ką mes į klasę atsinešėme, buvo sukomponuotos sumaniai rudens gėrybės – iš obuolių padaryta kirmėlaitė, ta kompozicija vėliau pateko ant bendro parodos stalo sporto salėje, kurioje vėliau apie pietus ir įvyko pats „Rudenėlio“ šventės renginys. Ten jau buvo susirinkusi visa mokykla. Kiekviena klasė salėje rodė po savo pasirodymą, kai atėjo eilė mano klasei ir visi tada šokome kažkokį šokį, pasilenkę ir vienas į kitą įsikibę vorele, aš irgi tai dariau su visais kartu. Buvo pasirodęs ir pats Dėdė Rudenėlis. Jis visus dosniai vaišino duonos riekėmis su medumi. Ir tik gerokai vėliau aš tada paskui sužinojau, kas per žmogus buvo tas, kuris vaidino Dėdę Rudenėlį – ogi septintokas Kęstas, matematikos mokytojos sūnus. 1995 m. rugsėjis