Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie piktą nuotaiką rugsėjo pirmosios rytą

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Praėjo kadaise man dar viena nuostabi vasara, dar vienos vasaros atostogos ir po jų vėl atėjo toji diena, kada man teko keliauti jau į septintą klasę Salamiesčio mokykloje. Bet tą vasarą aš jau buvau per daug labai pripratęs prie nerūpestingo gyvenimo, kad to savo gėrio taip lengvai atsisakyčiau. Prieš pat tą rugsėjį turėjau gan rimtą ginčą su savo mama, kad ta nuvežtų mane rugsėjo pirmąją į mano mokyklą valanda vėliau, nes tąsyk labai jau nebenorėjau pirma prieš pamokas vėl eiti į pamaldas miestelio bažnyčioje, nes tą rytą labai norėjau dar bent valandą likti namie ir bent paskutinį kartą per televizorių pasižiūrėti savo pamėgtą animacinį serialą „Klevų miestelio istorijos“. Nes buvo tada tokia tradicija, kad prieš pat pamokas reikia pabuvoti ir bažnyčioje. Bet mano mama buvo niekaip neperkalbama ir aš tą gražų, saulėtą rugsėjo 1 –osios rytą ir vėl su automobiliu buvau nuvežtas tiesiai į bažnyčią, kur jau buvo susirinkę visa daugybė mokinių ir jų tėvelių. Atvykau prie pat bažnyčios būdamas visas susiraukęs, piktos nuotaikos, kam vėl turiu pirma eiti į tą bažnyčią, jaučiausi taip, lyg visas rytas man būtų buvęs sugadintas. Tik užėjęs vidun pamačiau, kad jau nebeatėję mokytis keli bakšėniečiai vaikai – jie išėjo mokytis į kitą mokyklą. Savo mokyklos klasėje vėliau sėdėdamas pamačiau, kad ir čia nebelikę jau kelių mokinių – Irma ir Valdas išėjo iš čia mokytis toliau į kitas mokyklas. 1997 m. rugsėjo 1 d.