Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie pavadinimo laikraščiui galvojimą einant namo

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Anksčiau kartą jau buvau apie tai pasakojęs, bet šįsyk, matyti, gal ir vėl teks tą seną istoriją man iš naujo pakartoti. Tai buvo gan niūroka, įprasta rudens diena Salamiesčio mokykloje, kada per pertrauką dvi devintokės mokinės, Rita ir Vaida ėjo per mokyklos koridorius, su savimi nešėsi pluoštą popierių ir visus kvietė iš jų nusipirkti ką tik išleistą pirmąjį būsimo mokyklos laikraštėlio numerį. Tarp tų nusipirkusiųjų už keliolika centų tą dviejų lapų leidinį buvau ir aš pats. O visa tai įvyko man mokantis penktoje klasėje. Tas laikraštukas tada vadinosi dar „Bevardžiu“, nes tikrojo pavadinimo pradžioje taip ir neturėjo – buvo duota užduotis visiems mokyklos mokiniams pateikti savo sugalvotą, originalų pavadinimą, iš kurių vėliau bus išsirinktas pats geriausias, tinkamiausias. Aš irgi taip pat puoliau galvoti savo siūlomą pavadinimą, nes irgi norėjau dalyvauti tame svarbiame reikale. Bet pavadinimą mokyklos laikraštukui galvojau ilgai, labai rimtai ir atsakingai. Pamenu, tada buvo jau ir sekanti diena, toks visai gražus saulėtas oras lauke, o aš po pamokų traukiu keliu per senąją miestelio dalį, namų link, o savo mintimis visas paskendęs vien tik vidiniuose svarstymuose, kokį visgi pavadinimą reikėtų tam leidiniui duoti. O galvoje sukėsi ir tokie variantai, kaip – „Salamiestinis“, „Suolinis“, „Koridorinis“. Jau sekančią dieną kažkokį vieną variantą iš tų tada tai mokyklai ir nunešiau, pasiūlyti dėl pavadinimo išrinkimo. 1995 m. spalis