Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie patrakusį obuolių rinkimą mokyklos sode

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Buvo tuomet jau ir spalio mėnesio pradžia pas mus atkeliavusi, kai aš toje Salamiesčio mokykloje jau mokiausi septintoje klasėje, o vieną gražią rudens dieną vėl buvo surengta tradicinė mokinių talka čia pat, prie pat mokyklos esančiame savame obelų sode rinkti prinokusius obuolius. Su pintais krepšiais rankose ir paruoštais tuščiais maišais tą saulėtą rudens dienos popietę į mokyklos obelų sodą sugužėjo beveik kone visi šios mokyklos mokiniai, lydimi mokytojų – kad rinktų obuolius. Tų mokinių tarpe buvau ir aš, septintokas. Gal ir būtų visas tas obuolių rinkimas praėjęs visai ramiai, jeigu ne grupelė mokinių berniukų, kurie užuot pareigingai darę mokytojų jiems duotą užduoti rinkti obuolius ir pilti juos į maišus, sumanė iš to sau pasidaryti kvailą pramogą ir tarpusavyje skaudžiai svaidytis obuoliais. Tarp tokių, besimėtančių vienas į kitą su obuoliais, pats aistringiausias viso šito dalyvis buvo mano akiniuotas klasiokas Tomazas. Taigi, tik įsivaizduokite, kaip buvo man ir kitiems mokiniams nesmagu ir nesaugu prie tokių mėtytojų šalimais irgi rinkti į krepšius obuolius, kai vienas ar kitas atskriejęs iš šono obuolys ima ir skaudžiai man netyčia pataiko. O paskui dar nelauktai užėjo ir lietus, kiti lėkė slėptis po gretimai esančio pastato pastoge, o aš – ant keliuko čia pat stovinčiame mokyklos mikroautobuse... 1997 m. spalis