Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie pasikalbėjimą su septintoke mergaite mokyklos foje

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuo metu buvo jau visai prasidėjęs pats kalendorinis pavasaris, gal kiek ankstyvas, bet tuo pačiu tikrasis pavasaris jau ir lauke, už lango buvo, nes apie mėnesio vidury sniegas visur jau buvo pradėjęs sparčiai tirpti. Tuo tarpu man Salamiesčio mokykloje ir toliau vis dar tęsėsi šeštos klasės mokslai. Toks gan savitai įdomus tuo metu man asmeniškai buvo tas metas: pradėjau vis labiau domėtis mergaitėmis, susižavėjau auskarais, kuriuos segi mergaitės, toliau skaičiau „Genio“ žurnalą ir vis dar beprotiškai žavėjausi čekų TV serialu, kurį nuolat rodydavo per televizorių. Atsimenu, kad su viena gyvakariete mergaite septintoke, kurios vardas Ingrida, niekuomet nebuvome mokykloje draugai, bet kažkaip taip nutiko, kad vieną popietę sėdėjau sau mokyklos pirmame aukšte esančioje fojė, prie čia stovinčio apvalaus stalo, ant vieno iš minkštų pufų ir ant popieriaus lapelio su tušinuku piešiau vieną tą kažkurį veikėją iš šito čekų serialo. Tada prie manęs priėjo pastaroji septintokė Ingrida, mane užkalbino, ir pamačiusi, kad kažką įdomaus piešiu, susidomėjusi puolė manęs klausti, iš kur moku taip piešti, ir kas čia per veikėjas yra vaizduojamas. Tada jai trumpai ir prasitariau, iš kur aš viso šito moku, ogi pradėjau mokytis piešti skaitydamas visokius vaikiškus žurnalus... 1997 m. kovas