Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie klasiokus, rymančius per pertrauką prie vyrų tualeto

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Buvo tuomet jau ir spalio mėnuo atkeliavęs, kada aš, paliktas antriems metams, jau buvau vėl pradėjęs mokytis su savo naujaisiais klasiokais Salamiesčio mokyklos aštuntoje klasėje. Buvo toks įdomus dalykas, kad jei tik būna kada kokia nors pamoka antrajame mokyklos aukšte, per pertrauką prieš ją mano klasiokai, berniukai Vitka, Staska ir Tomazas jau tuoj ir spiečiasi būrin prie lango, greta esančio vyrų tualeto durų. Kodėl tai būdavo traukos vieta šiems klasiokams berniukams, nežinau. Ką jie ten veikdavo, kai užeidavo drauge į tą vyrų tualetą, irgi nežinau. Čia jau ne mano reikalas. Bet puikiai girdėdavau, kad jie ten, drauge rymodami prie tualeto durų ir žvalgydamiesi pro čia esantį langą tarpusavyje šneka. Ogi daugiausiai vien tik apie sportą, apie neseniai įvykusias ir pro televizorių žiūrėtas krepšinio komandų varžybas. Na, žodžiu, kaip ten kas iš tų krepšininkų geriausiai ar blogiausiai žaidė aikštelėje, minėjo ir visokias garsių to meto žaidėjų pavardes, kaip antai Timinskas ar Šeštokas. Žodžiu, šie klasiokai berniukai tikrai labai puikiai viską žinojo apie naujausius įvykius krepšinio aikštelėje, domėjosi ir sekė visas garsiausių šalies komandų varžybas, sirgo už savo mėgstamus krepšininkus, ypač Vitka. Na, o man tas jų krepšinis buvo tiesiog absoliučiai neįdomu visai, tad nesikišau į šias klasiokų kalbas, nes nebūčiau turėjęs, ką ta tema reikšmingo pasakyti. Man rūpėjo visai kiti, skirtingi dalykai, tik ne sportas. Tik ne krepšinis. 1999 m. spalis