Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie klasioko Arvydo chuliganišką poelgį kelyje link namų

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tada aš mokiausi vis dar penktoje klasėje, kai galop jau buvo atėjęs ir pats gruodžio mėnuo, o su juo artėjanti senųjų metų pabaiga ir tuo pačiu atėjusi vaikams manija imti pirkti visokius pirotechninius gaminius. Mano paties akivaizdoje, daug pažįstamų vaikų iš mano paties ir kitų klasių toje naujoje Salamiesčio parduotuvėje „Pas Prakapą“ patardas pirko, kvietė ir mane nusipirkti, bet kartu ir įspėdavo, kad turiu su šiais daiktais būti ypač atsargus. Nedrįsau, nedrįsau, bet vieną dieną ėmiau ir pasiryžau nusipirkti. Tądien paskui, kai eidamas po pamokų iš mokyklos jau pasiekiau savo kaimo ribą, iškart kilo rimtas klausimas – o kurgi man tą nusipirktą petardą padėti saugiai? Pirmoji mintis buvo parsinešus namo padėti ją į lauke esantį vieną iš mano plytų žaidimų namelių, bet paskui pabūgau kažko ir nutariau ją tiesiog palikti iki kito karto šalia vieškelio, pakelėje esančioje sustumto sniego pusnyje. Praėjo kažkur savaitė, tada vieną niūrią ir šaltą dieną aš su bakšėniečiais berniukais ėjau namo, beeidamas prasitariau, kad irgi pirkau petardą, bet iš to nedrąsumo palikau ją ant pakelės sniego krūvos. O tada su mumis kartu ėjęs tas didžiausias Bakšėnų chuliganas Arvydas vėl ėmė ir parodė visą savo niekšybę, koks jis yra labai blogas berniukas ir kaip jis mėgsta iš kitų atiminėti visokius daiktus. O čia ir buvo mano klaida – kai tik visiems parodžiau, kur tą petardą esu pakelėje palikęs, iškart ją pasičiupo tas nedorasis klasiokas Arvydas ir parsinešė ją su savimi, nė nepaisydamas mano prašymų gražinti man atgalio šitą petardą ir tuo pačiu darsyk parodydamas viešai, koks jis pats yra nedoras ir suktas chuliganas... 1995 m. gruodis