Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie klasės kalėdinį "Grybų karo" spektaklį scenoje

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Šįkart papasakosiu prisiminimą apie tai, kaip aš, būdamas penktoje klasėje, su visa savo klase sutikau Salamiesčio mokykloje „Kalėdinės Eglutės“ šventę ir ką jos metu įdomaus veikiau. Pradėsiu nuo to, kad klasės auklėtojos Aldonos sumanymas per būsimą „Eglutės“ šventę prieš Kalėdas su mokiniais suvaidinti spektaklį „Grybų karas“ mane pasiekė dar mėnesio pradžioje, iškart gavau savo rolę ir žodžius, bet nelabai buvo laiko tai parepetuoti, nes paskui po mėnesio vidurio ilgokai sirgau ir į mokyklą vėl atvykau tik pačią „Eglutės“ šventės dieną. Tą apniukusią ir nelabai šaltą žiemos dieną mane į mokyklą su automobiliu nuvežė mano mama, atmenu, kaip išlipau priešais takelį, vedantį link mokyklos, lauk ir kaip tik tuo metu pro šalį į pietų pusę nukulniavo dvi tuometės mano klasiokės – Rasa ir Diana, jos ėjo į naująją miestelio parduotuvę pirkti renginiui sausainių ir saldainių. Atsimenu, kad tada labai norėjau patekti į tą renginį. Kažkur lygiai per patį pietų metą mokykloje ir įvyko ta ilgai laukta „Eglutės“ šventė, kai paradinėse duryse pagaliau pasirodė Kalėdų Senelis, visi jį palydėjome tiesiai į aktų salę ir ten prasidėjo visas veiksmas. Atėjus tam laikui, visa mūsų klasė scenoje pradėjome viešai vaidinti spektaklį „Grybų karas“, jo metu, atsimenu, klūpėjau ant kelių prie kažkokios kaladės ir vaidinau Kelmutį, o šalia buvusi mano klasiokė Diana – Umėdę. Stebėtina, bet nors ir mažai buvau mokinęsis teksto žodžius, savo paties rolę spektaklyje kuo geriausiai atlikau, vaidinti pavyko puikiai. Paskui dar gavau ir saldainių paką dovanų, vyko mūsų klasėje „Žiburėlis“, vyko apsikeitimas dovanėlėmis, bet apie tai tikrai nė neverta toliau pasakoti... 1995 m. gruodžio 22 d.