Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie klasėje žiūrėtus baisius kino filmus

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Buvo tada jau pats paskutinis kalendorinis žiemos mėnuo, vasaris, kai man vis dar mokantis penktoje klasėje, tai ėmė ir prasidėjo mano mokykliniame gyvenime. Susiformavo mano klasėje tokia gan neįprasta tradicija bent kartą per savaitę ar rečiau, kai būdavo mūsų „Klasės valandėlė“ su savo auklėtoja Aldona eiti tiesiai į muzikos kabinetą ir ten per televizorių žiūrėti visokius pasirinktus filmus. Tame kabinete šalia klasės lentos, ant specialios lentynos palubėje buvo stovintis senas televizorius, o apačioje ant kitos, mažesnės lentynėlės buvo padėtas vaizdajuosčių leistuvas ir pro jį buvo galima pasižiūrėti visokius filmus. Atsimenu, kad šitų vaizdajuosčių su kino filmais tiesiai iš savo namų atsinešdavo mokyklon du mano klasiokai, Valdas ir Gintas, ir jie dažniausiai labai mėgdavo siaubo filmus. O aš, kaip tyčia, tokių siaubo filmų kaip tik labai tuomet nemėgau, jie man sukeldavo tuomet siaubą ir išgąstį. Dar ir dabar atmenu, kad kai visa klasė kartą per tą televizorių žiūrėjo kažkokį siaubo baisų filmą apie vampyrus, man pačiam tąkart buvo taip baisu, kad net nusisukau į šalį, nebegalėjau toliau žiūrėti – taip man baisu buvo. O kitąkart teko ten žiūrėti ir filmą „101 dalmatinas“, ir animacinių krūvą ir dar kažkokį gan baisoką filmą apie mumijas, burtus ir monstrus... 1996 m. vasaris