Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie iš mokyklos namo atsineštą riedlentę

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Buvo, atsimenu, jau visai beeinantis į pabaigą pavasaris, karščiu lauke dvelkiantis gegužės mėnuo, o aš pats tuo metu Salamiesčio mokykloje vis dar mokiausi penktoje klasėje. Tiksliau, jau visai bebaigiantis aš buvau tą savo penktą klasę, mokytis man iki pat paskutiniosios dienos bebuvo likusios tik vos kelios dienos. Mėgau, atsimenu, kartais tuo metu vis imti sau pavyzdį iš kitų mokinių elgimosi, kaip ką kas mėgsta daryti, kas tarp kitų mokinių daugiau yra įprasta ir kai ką iš to bandžiau pats sau irgi pritaikyti. Mačiau ne kartą tokį dalyką, kad ir iš mano paties klasės kiti vaikai, o taipogi net ir mokiniai iš Bakšėnų yra mėgstantys kartais pasiskolinti iš mokyklos ir sau savaitgaliui namo parsinešti riedlentę. Taigi, vieną šiltą ir saulėtą pavasario popietę ir aš apsisprendžiau lygiai taip padaryti – gavęs fizinio lavinimo mokytojos leidimą tam, aš irgi pasiskolinau ir keliu iš mokyklos namo parsinešiau vieną riedlentę, pabandymui pavažinėti. Ir namie, kieme pradžioje man buvo tikrai visai smagu su šita riedlente šiltą dieną palakstyti, kol viskas netikėtai nesibaigė skaudžiu griuvimu nuo riedlentės tiesiai ant nugaros. Supratau, kad neturiu savyje gerų gebėjimų važinėti visur su riedlente, tad paskui po savaitgalio ją vėl parnešiau atgal į mokyklą ir daugiau po šio nutikimo prie tos riedlentės nė karto savo nagų artyn nebekišau. O paskui jau ir vasaros atostogos atėjo. 1996 m. gegužė