Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie į namus atėjusį atsiprašyti klasioką Kėselį

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Šis mano senas prisiminimas bus tikrai ne iš maloniųjų. Tiesiog tai nutiko dar vos pačią pirmą savaitę, kai tik vos buvau pradėjęs mokytis penktoje klasėje, Salamiestyje ir nebuvau tikėjęsis sulaukti labai rimtos kiaulystės iš iki tol nepavojingu atrodžiusio klasioko. Nuo pat pirmos dienos jau žinojau, kad mano klasėje mokosi ir tas pats labai blogas berniukas, Arvydas, kuris mane kelyje buvo ne kartą skriaudęs net ir tada, kai aš dar mokiausi anksčiau Bakšėnų pradinėje mokykloje. Bet kitas mokinys iš Bakšėnų – Kėselis tą rudens dieną, pertraukos metu ėmė ir padarė man su rūbine „klaustrofobinę kiaulystę“. Detaliai tikrai nieko nepasakosiu, kas ten tada vyko, nes net ir dabar yra labai nemalonu viską iš naujo prisiminti, o viskas baigėsi tik tuo, kad mane apsiverkusį direktorius tada išvedė lauk, mėgino raminti. Žodžiu, po visko, direktorius apie tikrai nedraugišką man poelgį padariusį klasioką Kėselį išsyk telefonu pranešė jo tėvams. Dar tą pačią popietę, kai jau buvau grįžęs namo ir sėdėjau ant sofos užsikėlęs kojas, sulaukiau svečio – čia atėjo tas pats klasiokas Kėselis, jis net atsiklaupęs ant kelių ir su ašara akyse maldavo jam atleisti, žadėjo, kad daugiau taip nebedarys. Ką darysi – atleidau jam už tą poelgį, nes net ir mano mama įkalbinėjo atleisti Kėseliui, nes manė, kad taip elgtis jį čia gal buvo įtakojęs anas didžiausias klasės chuliganas – Arvydas. Bet nuo to karto vis tiek su Kėseliu jau nebebuvome daugiau jokie geri draugai. 1995 m. rugsėjis