Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie ėjimą valgyti į valgyklą pertraukos metu

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Buvo tada jau spalio mėnuo, žodžiu, prasidėjęs antrasis mėnuo, kaip aš Salamiesčio mokykloje mokiausi jau šeštoje klasėje. Kiekvieną mokymosi dieną šioje mokykloje vyravo tokia tvarka, kad iškart po trečios pamokos galėdavai jau traukti tiesiai į mokyklos valgyklą, esančią pirmame aukšte ir ten kažką skanaus nusipirkti sau pavalgyti. Kad nesimaišytų drauge su kitais mokiniais, jau po dviejų pamokų į valgyklą pietauti eidavo pradinukai, o po trečios pamokos ir visiems vyresniesiems ateidavo tam metas. Reikėdavo prieš pat įeinant į valgyklą nusiplauti čia pat, kriauklėje po vandens srove savo rankas ir tik tada galėjai žengti vidun, ten pasiimti į rankas padėklą ir stoti į eilę prie maisto. Labiausiai mėgau valgyti kugelį. Džiugu man tuomet buvo matyti, kad ką tik į šią pagrindinę mokyklą iš Bakšėnų pradinės mokyklos mokytis penktoku yra atėjęs ir bakšėnietis berniukas Vitka, tik kartu buvo liūdna, kad dar tų metų pačioje vasaros pradžioje ta Bakšėnų pradinė buvo uždaryta, jos nebeliko visai. Dabar tas Vitka drauge su gyvakariečiu Staska atėjo mokytis į savo naują, grynai tik vien mergaičių klasę. Na, o aš dažnai tą patį penktoką Vitką irgi sutikdavau eidamas valgyti į mokyklą, kartais vis pasikalbėdavome ir paliūdėdavome dėl Bakšėnų pradinės mokyklos uždarymo. 1996 m. spalis