Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie atnaujintą draugystę mokyklos valgykloje

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuomet aš buvau dar tik vos pradėjęs mokytis toje Salamiesčio mokykloje, penktoje klasėje. Jau buvau ten tą mėnesį pradėjęs visai apsiprasti su nauja, kitokia savo mokymosi aplinka, nors nuo pat pradžių ir beveik ištisai vis lygindavau, kiek daug šioji mokykla skiriasi nuo mano ankstesnės mažos pradinės mokyklėlės Bakšėnų kaime, kurią prieš tai buvau lankęs net visus keturis metus. Netikėtai pamačiau, kad mano naujojoje mokykloje mokosi ir ta pati mergaitė Violeta iš Bakšėnų, su kuria aš kadaise mokiausi kartu ir sėdėjau viename suole, kai dar mokiausi pirmoje klasėje. Dabar ji jau buvo aštuntokė. Ir užsidegiau noru vėl iš naujo užmegzti iš naujo pažintį su ja bei susidraugauti. Juk nuobodu būti mokykloje naujoku ir vis dar neturėti jokio artimo draugo. Pastarąją aštuntokę Violetą mokykloje dažniausiai matydavau per ilgąją pertrauką, valgykloje su kitais mokiniais drauge pietaujančią, ten pat pietaudavau ir aš. Taigi, vieną rugsėjo dieną, po trečios pamokos tradiciškai vėl stovėjau eilėje prie maisto valgykloje, sukaupiau visą savo drąsą, priėjęs pabarbenau jai į petį, užkalbinau ir priminiau apie sėdėjimą viename suole, būnant pradinėje mokykloje. Violeta pradžioje nelabai mane prisiminė, bet paskui visgi prisiminė apie tuo senus laikus drauge, mes pradėjome vis daugiau kartu bendrauti ir net drauge eiti keliu iš mokyklos. Tokiu būdu tuomet ir buvo atsinaujinusi mano draugystė su Violeta. 1995 m. rugsėjis