Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika
O kaip šiuo metu, dabartiniu laikotarpiu gyvena religinė fanatikė iš Kupiškio miesto, Vida Pribeldaitė – Lajūnienė? Kaip jau tai gerai ir žinote, pastarajai Vidai nėra svarbesnio ir brangesnio dalyko jos gyvenime, kaip tikėjimas. Atėjus gražiam ir saulėtam šv. Velykų dienos rytui, miesto gyventoja Vida Lajūnienė drauge su savo vyru Žydrūnu jau ir skuba tiesiai į Kupiškio miesto bažnyčią, kad pabūtų ten vyksiančiose velykinėse pamaldose ir pasimelstų. Juk koks gi būtų sekmadienis Lajūnų porai be ėjimo į bažnyčią, ir dar ypač per Velykas? Pati davatka Vida net atvirai didžiuojasi tuo, kad esanti šitokia religinga – ji savo pačios sielos gelmėse tą trauką katalikų tikėjimo tiesoms atrado jau labai seniai, dar būdama visai jaunutė, paauglė. Ir ilgainiui Vida taip be galo labai karštai pamilo tą Dievą, įsileido jį į širdį, kad net ir dabar tą savo meilę Dievui ji jaučia esant vis stipresnę, neaprėpiamai gilią. Neretai Vida net susimąsto, kad net ir savojo vyro Žydrūno ji pati taip labai nemyli, kaip kad stipriai ji mylinti Dievą. Bet tai sutuoktiniams Lajūnams vis tiek netrukdo toliau būti abiems kartu ir mėgautis atsidavimu tikėjimui. Štai ir šį, šventinį rytą, prieš pat išeinant į bažnyčią, davatka Vida vėl gražiai pasipuošė – apsivilko ilgą sijoną, kad tik tradiciškai nesimatytų jos nuogos kojos, įsidėjo sau į rankinuką maldaknygę ir, įsitvėrusi savo vyrui už rankos, vėl gatve išskubėjo į miesto bažnyčios pusę... 2022 m. balandžio 17 d.