Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika
Kai Nycių kaimo gyventojas, burtininkas Tukurutis Kosmonautas lankėsi Panevėžio mieste ir autobusų stotyje susitiko su Kupkinuku Rubliausku, jis, gaila, tuo metu taip visai ir nenujautė, neįtarė vieno dalyko – kad visai netoli jų ten pat sukiojasi ir viena, nyciečiams nuo seno jau gerai pažįstama moteris. Tai buvo ana religinė fanatikė, kupiškėnė Vida Pribeldaitė – Lajūnienė su savo vyru Žydrūnu, kurie per Panevėžį, link autobusų stoties kaip tik tuo pačiu metu skubėjo, kad suspėtų į reikiamą autobusą, vežantį namo, o lėkė iš po mieste teologo surengtos paskaitos tikintiesiems apie Eucharistiją, pakeliui dar kioske pora nusipirko savo mėgstamą religinį žurnalą „Artuma“ ir pačiu laiku spėjo įsėsti į autobusą. Taigi, sėdi Vida ir Žydrūnas tame autobuse, varto sau žurnalą, o Vida vienu metu žvilgt pro langą, įsistebeilijo į stoties pusę ir tik kumšt alkūne šalia sėdinčiam sutuoktiniui: „Žiūrėk, o kas gi ten lauke bestovi – ar tik ten ne vienas iš tų kaimiečių nyciečių, kurie verčiasi magija ir gyvena nuodėmėje?“ Jei gerai pamena, net ir vardą to vyro atsimena – Tukurutis. Nors praėjo jau lygiai 10 metų nuo tada, kada pati Vida kadaise artimai draugavo su nyciečiu Tuku Nykštuku, bet ir dabar dar gerai atsimena, kaip buvo nuvykusi pas juos į svečius ir kai ten ji barėsi ant Gerųjų Burtininkų šeimos dėl jų nuodėmingo, nekrikščioniško gyvenimo, atvirai smerkė juos, ten pat šalia buvęs šitas raudonodis okultistas Tukurutis tik pridėjo pirštą sau prie smilkinio ir jį pasukiojo – suprask, jis tik niekino visus tuos Vidos barnius. O dabar, po tiek metų, Vida tą patį vyrą, okultistą, šioje stotyje netikėtai pamatė vėl. Šalia to Tukrio sukiojosi ir kažkoks nežinomas juodaplaukis vyras. Būtent tokius nusidėjėlius Vida su Žydrūnu savo gyvenime ir toliau labai stipriai vis dar smerkia. 2021 m. rugsėjo 6 d.