Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika
Kai Kupiškio mieste gyvenanti religinė fanatikė Vida Pribeldaitė – Lajūnienė su savo vyru Žydrūnu nuėjo į Kupiškio bažnyčią, pasimelsti velykinėse pamaldose, ten pat netrukus įžengė ir turtuolių Batuoto ir Ksenos Katinų pora iš Nycių kaimo. Juk jau tiek kartų iki šiol šv. Velykas pastarieji Katinai buvo sutikę Kėžių kaimo bažnyčioje, o dabar sumanė užsukti ir į didžiąją Kupiškio bažnyčią – čia pasimelsti, pabūti šalia Dievo su kitais tikinčiaisiais ir pasidžiaugti atėjusia Kristaus Prisikėlimo švente. Ir tuomet netikėtai Katinų pora vėl pamatė ją. Batuotas Katinas tik kumšt su ranka greta stovinčiai savo žmonai Ksenai: „Žiūrėk, o ar ten stovi ne ta pati Vida Pribeldaitė, su kuria mūsų Tukas kadaise draugavo?“ Ir tikrai, ten buvo būtent ji – vidury bažnyčios, greta suolų, sudėjusi savo rankas maldai, ten ir stovėjo ta pati davatka mergina Vida. Jau pastebimai šiek tiek pasikeitusi, subrendusi – ir raukšlelių jau turi veide, plaukus nusikirpusi kiek trumpiau, su tokia meile žvelgianti altoriaus link ir lyg ir su vestuviniu žiedu ant piršto. Reiškia, galima manyti, kad jos širdyje buvusi ypatingai didelė meilė Dievui turbūt niekur nedingo. Toji jos meilė Dievui ir toliau vis dar visu dideliu ryškumu liepsnoja Vidos širdyje. Per visas šias velykines pamaldas, melsdamiesi Katinai visą laiką per atstumą sau tyliai stebėjo šitą miestietę Vidą, bet taip ir nepanoro vėliau prieiti prie jos artyn ir ją užkalbinti – kam to reikia. Bet tai dar ne vienintelis tos dienos atradimas bažnyčioje... 2022 m. balandžio 17 d.