Prisiminimai apie kalaitę Musę, kuri įkvėpė mane pradėt kurti kūrybą

Jau visą daugybę metų iš eilės aš vis kuriu istorijas ir piešinius apie išgalvotame Nycių kaime gyvenančią turtingą verslininkę Musę Šunėnienę. O ar žinote, nuo ko viskas kadaise prasidėjo? Ogi ir prasidėjo būtent nuo to, kad kadaise, savo vaikystėje aš iš tikrųjų ir turėjau tokį šunį – draugišką kalaitę, vardu Musė. Ji anuomet, vaikystėje man pačiam buvo vos ne geriausia iš visų mano draugė, ji, kaip gyvūnas, labai buvo prisirišusi prie manęs, o aš prie jos. Ir iš tikrųjų ta „ciucikė“ Musė mano namuose atsirado būtent 1993 metų rudenį, atvežė ją iš mano tolimų giminaičių ir iškart aš su šiuo šunimi tapome tikri draugai. Apie kažkur 1998 – 1999 metus ta mudviejų draugystė mane labai stipriai įkvėpė ir kūrybiškai, kad net pradėjau fantazuodamas kurti visokias išgalvotas istorijas apie ją Nycių kaime, o galiausiai pasipylė ir piešiniai. Taigi, taip ir atsirado šis personažas mano istorijose, štai iš kur jo ištakos. Ir realybėje ta Musė buvo 1995 metais turėjusi sūnų, šuniuką Ferdinandą, o 2000 ir 2001 irgi buvo atsivedusi šuniukų. Pabrėžtinai gan ilgokai ir tikrai ištikimai per tuos visus savo gyvenimo metus ji saugojo mano šeimos namus, kol vis dėlto galiausiai 2006 metų vasarą, deja, paliko šį pasaulį. Bet net ir po Musės išėjimo aš nenustojau kurti istorijų apie tą šauniąją veikėją Musę, tą su atsidavimu dar vis tebedarau net ir iki šiol...